Susitarimas buvo pasiektas Romoje vykusiame Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos sąjungininkų susitikime ir jame bus išlaikytos kai kurios prekybos apsaugos priemonės, siekiant pagerbti metalo apdirbimo profesines sąjungas, kurios remia prezidentą Bideną.
VAŠINGTONAS. Šeštadienį Bideno administracija paskelbė, kad pasiekė susitarimą sumažinti Europos plieno ir aliuminio tarifus. Pareigūnai teigė, kad susitarimas sumažins tokių prekių kaip automobiliai ir skalbimo mašinos kainą, sumažins anglies dioksido išmetimą ir padės vėl skatinti tiekimo grandinės veikimą.
Susitarimas buvo pasiektas prezidento Bideno ir kitų pasaulio lyderių susitikimo G20 viršūnių susitikime Romoje proga. Juo siekiama sumažinti transatlantinės prekybos įtampą, kurią sukėlė buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donald J. Trump). Šiai įtampai pablogėti lėmė ir buvusio prezidento Donaldo Trumpo administracijos nustatyti muitai. J. Bidenas aiškiai pasakė, kad nori atkurti santykius su Europos Sąjunga, tačiau susitarimas taip pat atrodo kruopščiai parengtas, siekiant išvengti JAV profesinių sąjungų ir gamintojų, kurie remia J. Bideną, atstūmimo.
Ji paliko kai kurias apsaugos priemones Amerikos plieno ir aliuminio pramonei ir dabartinius 25 % tarifus Europos plienui ir 10 % tarifus aliuminiui pakeitė vadinamosiomis tarifinėmis kvotomis. Šis susitarimas gali atitikti didesnius importo tarifus. Dideli tarifai.
Susitarimas panaikins ES atsakomuosius tarifus Amerikos produktams, įskaitant apelsinų sultis, burboną ir motociklus. Taip pat bus išvengta papildomų tarifų JAV produktams, kurie turėtų įsigalioti gruodžio 1 d.
Prekybos sekretorė Gina Raimondo (Gina Raimondo) sakė: „Mes visiškai tikimės, kad padidinus tarifus 25 % ir padidinus apimtis, šis susitarimas sumažins tiekimo grandinės naštą ir sumažins sąnaudų didėjimą.“
Trumpame pranešime žurnalistams ponia Raimundo pareiškė, kad šis sandoris leidžia Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai sukurti sistemą, pagal kurią būtų atsižvelgiama į anglies dioksido išmetimo intensyvumą gaminant plieną ir aliuminį, o tai leistų joms gaminti švaresnius produktus nei Europos Sąjunga. Pagaminta Kinijoje.
„Kinijos aplinkosaugos standartų stoka yra viena iš priežasčių, kodėl mažėja sąnaudos, tačiau tai taip pat yra svarbus klimato kaitos veiksnys“, – teigė ponia Raimundo.
Trumpo administracijai nustačius, kad užsienio metalai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ji įvedė muitus dešimtims šalių, įskaitant ES šalis.
Ponas Bidenas pažadėjo glaudžiau bendradarbiauti su Europa. Jis apibūdino Europą kaip partnerę kovojant su klimato kaita ir konkuruojant su autoritarinėmis ekonomikomis, tokiomis kaip Kinija. Tačiau Amerikos metalo gamintojai ir profesinės sąjungos spaudžia jį ne visiškai pašalinti prekybos barjerų, kurie padeda apsaugoti šalies pramonę nuo pigių užsienio metalų pertekliaus.
Šis sandoris žymi paskutinį Bideno administracijos žingsnį siekiant užbaigti Trumpo transatlantinį prekybos karą. Birželį JAV ir Europos pareigūnai paskelbė apie 17 metų trukusio ginčo dėl subsidijų tarp „Airbus“ ir „Boeing“ pabaigą. Rugsėjo pabaigoje Jungtinės Valstijos ir Europa paskelbė apie naujos prekybos ir technologijų partnerystės sukūrimą ir šio mėnesio pradžioje pasiekė susitarimą dėl pasaulinio minimalaus apmokestinimo.
Su šiuo klausimu susipažinusių asmenų teigimu, pagal naujas sąlygas ES kasmet galės be muito eksportuoti į Jungtines Valstijas 3,3 mln. tonų plieno, o bet kokiam kiekiui, viršijančiam šį kiekį, bus taikomas 25 % tarifas. Produktams, kuriems šiais metais netaikomi tarifai, taip pat bus laikinai netaikomi muitai.
Susitarimas taip pat apribos Europoje pagamintus gaminius, kuriems naudojamas plienas iš Kinijos, Rusijos, Pietų Korėjos ir kitų šalių. Kad plieno gaminiams būtų taikomas bemuitis režimas, jie turi būti pagaminti tik Europos Sąjungoje.
Prezidento nacionalinio saugumo patarėjas Jackas Sullivanas teigė, kad susitarimas panaikino „vieną didžiausių dvišalių JAV ir ES santykių stimulų“.
Jungtinių Valstijų metalo profsąjungos gyrė susitarimą, teigdamos, kad jis apribos Europos eksportą iki istoriškai žemo lygio. 2018 m. Jungtinės Valstijos importavo 4,8 mln. tonų europietiško plieno, o 2019 m. – 3,9 mln. tonų, o 2020 m. – 2,5 mln. tonų.
Pranešime „United Steelworkers International“ prezidentas Thomas M. Conway teigė, kad susitarimas „užtikrins, kad Jungtinių Valstijų vidaus pramonė išliktų konkurencinga ir galėtų patenkinti mūsų saugos ir infrastruktūros poreikius“.
Amerikos pirminio aliuminio asociacijos generalinis direktorius Markas Duffy pareiškė, kad sandoris „išlaikys pono Trumpo tarifų veiksmingumą“ ir „tuo pačiu metu leis mums remti nuolatines investicijas į JAV pirminio aliuminio pramonę ir sukurti daugiau darbo vietų „Alcoa“.
Jis teigė, kad susitarimas parems Amerikos aliuminio pramonę, apribojant neapmokestinamą importą iki istoriškai žemo lygio.
Kitos šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, Japoniją ir Pietų Korėją, vis dar turi mokėti JAV tarifus arba kvotas. Amerikos prekybos rūmai, kurie priešinasi metalų tarifams, teigė, kad susitarimo nepakanka.
JAV prekybos rūmų vykdomasis viceprezidentas Myronas Brilliantas teigė, kad susitarimas „suteiks tam tikrą palengvėjimą JAV gamintojams, kenčiantiems nuo kylančių plieno kainų ir trūkumo, tačiau reikia imtis tolesnių veiksmų“.
„Jungtinės Valstijos turėtų atsisakyti nepagrįstų kaltinimų, kad iš Didžiosios Britanijos, Japonijos, Pietų Korėjos ir kitų artimų sąjungininkių importuojami metalai kelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui, ir tuo pačiu metu sumažinti tarifus bei kvotas“, – sakė jis.