Varžos viela yra viela, skirta elektriniams rezistoriams (kurie naudojami srovės kiekiui grandinėje valdyti) gaminti. Geriau, jei naudojamas lydinys pasižymi didele varža, nes tada galima naudoti trumpesnę vielą. Daugeliu atvejų rezistoriaus stabilumas yra svarbiausias, todėl lydinio varžos temperatūros koeficientas ir atsparumas korozijai vaidina svarbų vaidmenį renkantis medžiagą.

Kai kaitinimo elementams (elektriniams šildytuvams, skrudintuvams ir pan.) naudojama varžinė viela, svarbu didelė varža ir atsparumas oksidacijai.

Kartais varžos laidas izoliuojamas keramikos milteliais ir apgaubiamas kito lydinio vamzdeliu. Tokie kaitinimo elementai naudojami elektrinėse orkaitėse ir vandens šildytuvuose, o specializuotose viryklių formose.
Vielinis lynas – tai kelios metalinės vielos gijos, susuktos į spiralę, sudarančios sudėtinę „virvę“ pagal raštą, vadinamą „ištiesta virve“. Didesnio skersmens vielinis lynas susideda iš kelių tokių ištiestų virvių gijų, išdėstytų pagal raštą, vadinamą „kabelispadėtas“.

Vielinių lynų plieninės vielos paprastai gaminamos iš nelegiruoto anglinio plieno, kurio anglies kiekis yra nuo 0,4 iki 0,95 %. Dėl labai didelio lynų vielų stiprumo vielos lynai gali atlaikyti dideles tempimo jėgas ir slysti per santykinai mažo skersmens skriemulius.

Vadinamosiose kryžmai išdėstytose gijose skirtingų sluoksnių vielos kerta viena kitą. Dažniausiai naudojamose lygiagrečiai išdėstytose gijose visų vielos sluoksnių išdėstymo ilgis yra vienodas, o bet kurių dviejų viršutinių sluoksnių vielos yra lygiagrečios, todėl susidaro tiesinis kontaktas. Išorinio sluoksnio vielą laiko dvi vidinio sluoksnio vielos. Šios vielos yra gretimos per visą gijos ilgį. Lygiagrečiai išdėstytos gijos gaminamos vienos operacijos metu. Vielinių lynų su tokio tipo gijomis patvarumas visada yra daug didesnis nei tų (retai naudojamų) su kryžmai išdėstytomis gijomis. Lygiagrečiai išdėstytos gijos su dviem vielos sluoksniais yra „Filler“, „Seale“ arba „Warrington“ konstrukcijos.

Iš principo spiralinės virvės yra apvalios gijos, nes jas sudaro spirališkai per centrą išdėstytų vielų sluoksnių rinkinys, o bent vienas vielų sluoksnis yra išdėstytas priešinga kryptimi nei išorinis sluoksnis. Spiralinių virvių matmenys gali būti tokie, kad jos nesisuktų, o tai reiškia, kad įtempus virvės sukimo momentas beveik lygus nuliui. Atvira spiralinė virvė sudaryta tik iš apvalių vielų. Pusiau užrakintos spiralinės virvės ir visiškai užrakintos spiralinės virvės centras visada pagamintas iš apvalių vielų. Užrakintos spiralinės virvės turi vieną ar daugiau išorinių profiliuotų vielų sluoksnių. Jų pranašumas yra tas, kad jų konstrukcija labiau apsaugo nuo nešvarumų ir vandens prasiskverbimo, taip pat apsaugo jas nuo tepalo praradimo. Be to, jos turi dar vieną labai svarbų pranašumą – nutrūkusio išorinio vielos galai negali iškristi iš virvės, jei ji yra tinkamų matmenų.
Suvyta viela sudaryta iš daugybės mažų laidų, surištų arba suvyniotų kartu, kad sudarytų didesnį laidininką. Suvyta viela yra lankstesnė nei vientisa viela, kurios bendras skerspjūvio plotas yra toks pat. Suvyta viela naudojama, kai reikalingas didesnis atsparumas metalo nuovargiui. Tokios situacijos apima jungtis tarp daugiasluoksnių plokščių įtaisų grandinių plokščių, kur vientisos vielos standumas sukeltų per didelį įtempį dėl judėjimo surinkimo ar aptarnavimo metu; kintamosios srovės linijų laidai prietaisams; muzikos instrumentams.kabeliss; kompiuterio pelės laidai; suvirinimo elektrodų laidai; valdymo laidai, jungiantys judančias mašinų dalis; kasybos mašinų laidai; velkamųjų mašinų laidai; ir daugybė kitų.